nususti

nususti
nusùsti intr. NdŽ 1. N, K, M, L, LL128,232, Rtr, Š, KŽ, Vkš, Vdk aptekti niežais, susu; nuplikti nuo niežų, suso: Ožka rėkia, kaip nusunsa, t. y. plika paliekta, aptenka suskiais J. ║ aptekti spuogais: Nusùsęs kaip nuskurdęs paršiukas Br. 2. A1834,282, OG368, DŽ1, Žg, Klk pasidaryti sunykusiam, suskurdusiam, apdžiūti: Vienog pačių medžių kame ne kame ir teip didžiai retai ir tų pačių nusususių tegal regėti S.Dauk. Kelios obelikės tokios nusùsusios bė[ra], visą sodną išpjovė Varn. Kodėl medeliai tep nusùsę? Dkš. Keli čia obuoliukai, ir tie nusùsę (menki, susitraukę) Sdk. Riešutai nusùsę Ssk. 3. DŽ, Gž, Ss, Pmp, Kp, Dgl suliesėti, sumenkti: Obulotas arklys nusùso prastu pašaru šeramas, nebobuluo[ja] Šts. Nusùsęs, biednas gyvolys, nepaeina Erž. Nusùsęs tas veršaitis gatavai – pradėm stati plaukai stova Vvr. Šiamečiai paršeliai visai nususo Srj. Veršiai pieno negauna, i nusùso Kv. Kad ir gerai šerami paršeliai, nusùso – matyt, prastos veislės Užv. Jų gyvuliai visada nusùsę Lkč. 4. Vv, Vl, Slm nuplyšti, apskurti, nusitrinti: Kaipgi nematysiu, mačiau, par Dievą kiaules gano; visas apiplyšęs ir nususęs BsPII307. Turėjo nusususią sermėgą i kiauras nagines Plt. Ano buvo tokie nususę pavalkai, nuplyšę, apsmukę Lnk. ║ nutriušti: [Ūseliai] dygo, dygo ir nususo NS831. Mano plaukai visai nusùso Al. Kailis nususęs, spalva purvina Blv. 5. nublukti: Naujas audeklas, o jau nusùsęs nu saulės Kv. Vilko spalva mainos: žiemą yra šviesiai pilkas, o vasarą nususęs Blv. 6. Sz, VŽ1905,221, Š, J.Jabl, Vvr, Ar, Vv nusigyventi, nuskursti: Užejo tokie sunkūs laikai, kad likau visai nusùsęs Krp. Ans teip nusùso, kad ir duonos kąsnelio nebetura už lūpos užkišti Mžk. Anas dabar visai nusùso, liko be arklio An. Ir mano tėvelis visą gyvenimą vyžom nešiojo – nebuvo gi toks nusùsęs Slm. Čia prasta žemė, ir visi nusùsę Kt. Nusùso žmogelis visai: nei pavalgyt, nei apsirengt neturi Kpč. Kad šitokis svietavas bernas, o imtų kokią nusùsusią! Aps. Nejaugi aš tokia nusususi, kad manęs niekas nepanorėtų? V.Krėv. | Nusususi smuklė rš. ^ Nususo kaip Pavarčio bajorai Skdv. Nususęs kai virkščia, o kokiu ponu statos! LTR(Vdk). Ka i nususęs, bile ponas LTR(Vdk). Juo nususesnis, juo didesniu ponu statos LTR(Vdk). Kaip tik nusùsęs, teip ir pasiutęs Skr.
nusùsusiai adv. Lž: Jis visai nusususiai gyvena: žemę neišdirba, gyvolių maž tetura, ir tie patys kaip par sieną ištraukti yr Dr. | refl.: Nusisùsę žmonys tie Šts. ║ būti niekam nevertam, nusmukti, suprastėti: Kiekvienas nususęs valdininkiūkštis daužė jam snukį rš. Aš nenoriu pasakyti, kad vertimo kalba turėtų būti nusususi rš.
\ susti; apsusti; įsusti; išsusti; nususti; pasusti; prasusti; sususti; užsusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • nususti — nusùsti vksm. Sodýboje li̇̀ko ti̇̀k tvártas ir nusùsęs ąžuolas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nušusti — nušùsti vksm. Vai̇̃kui nušùto užpakaliùkas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nušusti — nušùsti, nušuñta (nùšunta), nušùto Rtr; L 1. intr. Lp, Ėr šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti NdŽ. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko Ds. 2. tr. Q545, Sut, I, NdŽ, KŽ kuo karštu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušutimas — nušutìmas sm. (2) Rtr, KŽ 1. Sut, Š, NdŽ → nušusti 2: Nušutimus karštu vandeniu gydo kaip ir paprastus nudegimus LTR(Dgč). 2. → nušusti 6: Ligi tokiuo nušutimù – reikėjo, kad par visą dieną šustų vaiko kirkšnelės! Rm. Šiaudai nuo nušutimo kojų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nususimas — nususìmas sm. (2) KŽ → nususti: 1. NdŽ, Rtr Nususimas limpanti liga yra Kel1881,93. Ši trūkiažolės esencija pašalina nususimą rš. 2. Medelių nususimas rš. 3. Ser → nususti 6: Iš to kyla baisus nususimas, suirimas ir įbridimas į skolas A1884,157 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nususinti — nusùsinti 1. Ser, KŽ caus. nususti 1: Vajė, tep nusùsyt šunį! Alvt. 2. KŽ caus. nususti 6: Nuomininkas man visą butą nusùsino NdŽ. Norėdami atsigauti į savo tėvo nususintą vietą, klajoja po daugel parapijų, kur tiktai išgirsta pininguotas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkežti — apkèžti 1. intr. nuskursti, nususti, sumenkti: Niekas tame raiste neauga, kelios eglelės apkežę tik stovi Bgs. Iškirsk tuos apkẽžusius beržus Alk. Senas, apkẽžęs medžias Lp. Išdžiūvę stagarai apkežusių medžių rėpso V.Piet. Tokių apkežusių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsusti — apsùsti intr. 1. Š, KŽ aptekti niežais, susu: Kajina ko (kažin ko) tie mūso paršeliai taip apsùso, musėk nebdaėda Užv. 2. KŽ, DŽ apdžiūti, sumenkti: Už Raseinių nuo Eržvilko pusės stovi ąžuolas senas, apsusęs Mair. Tos obelies lapai tokie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšusti — apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr 1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms. | prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšusti — atšùsti intr. Rtr; L 1. NdŽ, KŽ užvirti: Kažin, mama, ar tas pienas atšùto? Pc. 2. M, Š šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta Skdt. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”